- viršininkystė
- viršininkỹstė sf. (2) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L, L297, TS1897,5 1. buvimas viršininku, vadovu: Paketino jį nuo viršininkystės atstatyt V.Kudir. Šlykštus pasirodė jam visas gyvenimas, jo viršininkystė I.Šein. 2. vadovavimas, valdžia: Boleslavas atšalino lenkišką bažnyčią nuo Magdeburgo metropolijos viršininkystės Gmž.
Dictionary of the Lithuanian Language.